- Japoniškos miškų, užimančių 67% jos teritorijos, ekosistemos susiduria su ekologinėmis krizėmis dėl valdymo nepriežiūros, kas kelia pavojų vandens saugumui ir biologinei įvairovei.
- Pokario politika lėmė plačią sugi ir hinoki medžių plantaciją, dabar neprižiūrimą dėl ekonominių pokyčių, sukeldama aplinkos problemas.
- „Forest Connect” projektas Okutama, kurį remia Nomura Real Estate, skatina tvarų miškų valdymą ir biologinės įvairovės atkūrimą.
- Nomura, miesto plėtros įmonė, investuoja į miškininkystę, kad palaikytų medienos tiekimo grandines, atitinkančias pandemijos sukeliamą paklausą vidaus medienai.
- Iniciatyva skatina vietos ekonomiką, didindama kaimo rinkos vertes ir siūlo modelį kitoms regionams, susiduriantiems su panašiomis miškininkystės problemomis.
- Efektyvus miškų valdymas yra būtinas ekonominės ir ekologinės tvarumo dalis, padedanti užkirsti kelią nelaimėms ir palaikanti miesto poreikius.
Japonija, dažnai švenčiama už savo žavingus miškus, užimančius 67% jos teritorijos, susiduria su netikėta paradoksine situacija. Nors šios žalios erdvės žavi natūralia savo grožiu, jos taip pat tapo polinkio gamybos karštuoju tašku, sukeldamos sezoninių diskomfortą milijonams žmonių. Tačiau tikroji problema, slypinti už polinko, yra valdymo ir nepriežiūros krizė, kelianti grėsmę ne tik čiauduliui, bet ir vandens saugumui bei ekologinei stabilumui.
Pokario politika skatino greitą sugi (cedro) ir hinoki (cipresų) medžių sodinimą, sukeldama dirbtinius miškus, kurie dabar užima beveik 40% Japonijos miškų. Anksčiau naudingi šie dirbtiniai plantacijai dabar stovi neprižiūrimi, apaugę, ir neprieinami dėl įvairių ekonominių ir socialinių faktorių. Kai pigūs importai užplūdę rinkas, vidaus miškininkystė sumažėjo, palikdama didžiulius žemės plotus be priežiūros.
Tokios nepriežiūros pavartoja miškus į nelaimės veisimo vietą. Be aktyvaus valdymo miškai praranda gebėjimą išlaikyti drėgmę, jų požeminiai augalai miršta, o biologinė įvairovė smunka. Susilpnėjusios šaknų sistemos ir erozija padidina nuošliaužų riziką, keldama pavojų bendruomenėms ir blogindama Japonijos vandens išteklius.
Žavingame Okutama miestelyje Tokijuje, kur miškai sudaro 94% kraštovaizdžio, vyksta transformacinis požiūris. Pagal Nomura Real Estate Holdings globą, „Forest Connect” projektas iškelia naują kelią aplinkos valdyme. Bendradarbiaudami su vietos valdžia, siekia atgaivinti miškų sveikatą per tvarų ciklinį miškų valdymo sistemą. Senstantys medžiai yra genimi ir keičiami nauju augimu, teikiant pirmenybę miško natūralioms drėgmės sulaikymo galimybėms, tuo pat metu skatinant biologinę įvairovę.
Tačiau kodėl korporacijos, tradiciškai orientuotos į miesto plėtrą, kreipia savo žvilgsnius į miškininkystę? Nomurai ryšys yra aiškus. Statyba priklauso nuo medienos, o sveiki miškai užtikrina ekonominius ir ekologinius privalumus miesto teritorijoms. Priimdami šią sąveiką, Nomura investuoja ne tik į apsaugą, bet ir į produktyvų miškų išteklių naudojimą, sujungdama dirvą ir miesto peizažus.
Ši iniciatyva puikiai atitinka pandemijos sukeltą „Wood Shock”, kuris atnaujino susidomėjimą vidaus šaltinio medžiagomis, dėl sparčiai augančių importo kainų. Kai pasaulinės tiekimo grandinės silpsta, Japonijos mediena stovi ant atgimimo slenksčio, sustiprinta tokių iniciatyvų kaip „Forest Connect”, kurios teikia tvarų tiekimo grandinės modelį.
Tyrinėdama daugiau nei paprasta apsaugą, ši iniciatyva taip pat praturtina vietos ekonomikas. Pasinaudojusi tokiais vietiniais ištekliais kaip wasabi laukai, Nomura didina kaimo teritorijų rinkos vertę, siūlydama šabloną nacionaliniam priėmimui. Maži žingsniai kaip šie ugdo būtinas dialogas tarp gamtos ir progreso—toks, kuriame miškų valdymas palaiko miesto poreikius, nesumažindamas natūralios vientisumo.
Plačiame kontekste šis sąmoningas atsinaujinimas su gamta pateikia veiksmingą modelį kitoms regionams, kai persistuoja panašios miškininkystės problemos. Priderinant vietines praktikas prie tarptautinių tvarumo tikslų (NbS), jis tampa pavyzdžiu, kaip spręsti ne tik Japonijos, bet ir pasaulio aplinkos problemas.
Galiausiai, miškų apsauga nėra tik filantropijos pratimas; tai principinė investicija į mūsų bendrą ateitį. Kai šios žalios erdvės vėl išmoksta stovėti pačios, jos žada apsaugoti mus nuo potvynių, sustiprinti mūsų ekonomiką ir priminti mums apie būtinas šių ekosistemų vaidmenis—ne tik kaip nacionalinę turtą, bet kaip neįkainojamą sąjungininką mūsų išlikime.
Japoniškos Miškų Valdymo Krizė: Ar Atgaivinimas Gali Siūlyti Kelią Į Klestėjimą?
Japoniškos Miškų Valdymo Dilemos Supratimas
Japonijos žaliuojantys miškai, sudarantys apie 67% jos kraštovaizdžio, yra precarious. Nors šie miškai vertinami dėl savo natūralaus grožio, jie atspindi didesnę valdymo problemą, keliančią grėsmę tiek ekologinei stabilumui, tiek vandens saugumui. Pokario politika, skatinanti greitą sugi (cedro) ir hinoki (cypresų) medžių sodinimą, nulėmė platus miškus, kurie šiuo metu užima beveik 40% Japonijos miškų. Šios dirbtinės plantacijos, nors iš pradžių naudingos, tapo tankios ir neprižiūrimos dėl ekonominių apribojimų ir besikeičiančių socialinių sąlygų.
Nesukimo Pasekmių Išaiškinimas
Neprižiūrimi miškai kelia daugybę rizikų:
– Biologinės Įvairovės Praradimas: Neturint tinkamo valdymo, požuvis mažėja, sukeldamas biologinės įvairovės sumažėjimą.
– Nuošliaužų Rizika: Silpni šaknų sistemos ir dirvožemio erozija padidina nuošliaužų tikimybę, keliančią pavojų netoliese esančioms bendruomenėms.
– Vandens Saugumo Grėsmės: Miškai, kurie nėra aktyviai valdomi, negali efektyviai išlaikyti drėgmės, keliančią pavojų Japonijos kritiniams vandens ištekliams.
Transformaciniai Sprendimai: Forest Connect Iniciatyva
Atsakant į šias problemas, projektai kaip „Forest Connect” Okutama mieste, kuriuos inicijuoja Nomura Real Estate Holdings, pirmauja novatoriškų miškų valdymo sprendimų srityje. Nomura, daugiausia miesto plėtros įmonė, pripažino simbiozinį ryšį tarp miesto poreikių ir sveikų miškų. Iniciatyva orientuojasi į:
– Tvarų Ciklinį Valdymą: Senstantys medžiai genimi ir keičiami nauju augimu, siekiant pagerinti natūralią drėgmės sulaikymą.
– Biologinės Įvairovės Skatinimą: Projektas stiprina biologinę įvairovę, puoselėdamas sveiką požeminį augaliją.
– Ekonominį Atgaivinimą: Sukurdami kaimo išteklius, tokius kaip wasabi laukai, ši iniciatyva stiprina vietos ekonomikas.
Kodėl Miesto Plėtros Įmonės Investuoja Į Miškus
Miesto orientuotoms įmonėms kaip Nomura, motyvacija investuoti į miškininkystę kyla iš natūralių išteklių ir miesto infrastruktūros tarpusavio ryšio. Miškų sveikata tiesiogiai veikia statybinių medžiagų tiekimą ir kitus išteklius. Todėl Nomura įsitraukimas nėra vien tik altruizmas; tai pripažinimas, kad miškai palaiko miesto gyvenimą.
Galimybės ir Grėsmės: Wood Shock Įtaka
Neseniai įvykęs „Wood Shock”—šis terminas apibūdina padidėjusį medienos paklausą ir kainas dėl sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių—skatino susidomėjimą Japonijos vidaus medienos pramone. Tai atvėrė duris projektams kaip „Forest Connect”, kurie siekia sukurti tvarių medienos tiekimo modelį, potencialiai leidiantį:
– Rinkos Įtaką: Vidaus šaltinio medžiagos tampa patrauklesnės, kai importo kainos šoka.
– Miškų Valdymo Modelius: Gali tarnauti kaip galimas pavyzdys panašiems projektams visame pasaulyje.
Galiausiai, ką galima padaryti:
1. Įtraukti Vietos Bendruomenes: Bendradarbiavimas tarp korporacijų, vietos valdžios ir bendruomenių gali skatinti tvarų miškų valdymą.
2. Skatinti Švietimą ir Informuotumą: Didinant visuomenės supratimą apie tai, kodėl miškų valdymas yra svarbus, užtikrinama ilgalaikė sėkmė.
3. Išplėsti Iniciatyvas Visuotinai: Sėkmingų projektų, tokių kaip „Forest Connect”, plėtra galėtų atgaivinti miškus visoje Japonijoje.
Daugiau sprendimų, kaip jūsų regionas gali įgyvendinti efektyvaus miškininkystės valdymo praktiką, apsilankykite Japonijos vyriausybės svetainėje.
Galiausiai, kai kitos regionai apsvarsto savo požiūrį į miškų valdymą, Japonijos besikeičianti strategija gali pasitarnauti kaip vertinga struktūra. Subalansavus ekonominę plėtrą su ekologišku valdymu, galime užtikrinti, kad mūsų brangūs natūralūs kraštovaizdžiai ir toliau teiktų naudą visuomenei ateinančioms kartoms.